Kai bels šiaurys į mano langą,
O širdį pjaus aštri delčia,
Žvaigždelės kai klajos po dangų, -
Rašysiu laišką tau nakčia:
Jog aš, braidydama alėjom,
Vis aplankau mūsų medžius,
Kurių paunksmėje sėdėjom,
Prisimenu, ką mes kalbėjom...
Ir saugau laiškus dar senus -
Kuriuos išsaugot privalėjom.
Po praeitį braidyt baugoka,
Bet saugau laiškus praeities,
Kuriuos jau mintinai išmokau,
Skaitydama ligi nakties.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-11-13 23:10:52
Miela ir artima... :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-11 14:15:40
patiko širdies išsiliejimas ir brangi atmintis, sugrįžimas į praeitį
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-11-11 11:37:03
vienu ypu susiskaitė - lengvas ir skambus.
patiko mintis apie praeities laiškus, skaitomus beklajojant žvaigždėms - baugoka, bet brangu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-11 11:18:48
..tokia nostalgija užliejo...buvusių laikų :) ...
Anonimas
Sukurta: 2010-11-11 09:29:27
Ilgesingai įprasminta praeitis.