Užtemimo diena -
nebeskraido rausvieji flamingai,
siluetai rasoja sūriam ežere,
reik suprasti rankas,
akyse jei atsakymas dingo,
jaunas kvapas levandos
spalvų margumynuos
mėlynuoja šviesia
praeities dovana.
Žvilgsnis nulemia laisvą kritimą,
Galilėjaus matuotą laike,
nestebėtas patvinsta aplinkui,
į pasvyrusį bokštą kai kylam,
ranką glausiu prie geidžiamo delno,
ir ant laiptų suklupus,
atrodys, kad skrendam
virš dulkėtų aštrių akmenynų,
kur pasaulis šviesas užgesina.