Iš lietaus ateinu.
Nusivylus, išalkus, sušlapus.
Neįpratus vadinti namais, ten, kur grįžtu.
Ateinu, pakabinusi naktį ant kaklo,
Ateinu šilumos ir paguodos, nors viena
(jau nieks nenustemba) išeisiu.
Ir viena taip lietun, tokia pat,
Tiktai kūnas apšilęs
Ir širdy netikrumas
Vienintelis tikras palikęs.
Tas ruduo -
Apraudojimas buvusios meilės, žaidimas,
Tas lietus ir pasaulis,
Kur niekas nelaukia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2010-11-10 15:38:35
liūdnuma kaukia iš eiliaus. pažįstama
Anonimas
Sukurta: 2010-11-09 16:21:53
uoj koks pažįstamas jausmas. skaičiau ir suskaudo. ir aš kasdien iš lietaus viena ten, kur niekas nelaukia, į namus, kuriuos sunku pavadinti namais...
pirkime kačių - jos lauks ir murks, ir šildys, ir glaustysis aplink kojas :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-11-09 15:00:16
uždaras pasaulis - nėr polėkio
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-11-09 14:52:40
Labai jau pesimistinis,viskuo nusivylusio zmogaus ,eilerastis