esu tavo sodininkas
tylus ir nemirtingas

puošiu tavo obelis
lietaus girliandomis

ir nesiskundžiu
prasčioko dalia

nes tik mano
sugrubusios rankos
dalija vaikams
tavo obuolius

esu tavo gėlininkas
niekam nematomas

ir tik žingsniai
kitapus namo
primena jog čia aš

kamanių lizdai
mano rūpestis
ir nužydėjusios rožės

nė viena tavo moteris
nepažins mano rankos

bet visos jos atsimins
mano nuskintą sielą

esu tavo kiemsargis
ir nėra tų
kurie mane myli

tik grindinys
saugo mano
žingsniuojančią tylą

ir nukritę lapai
suranda namus
mano kraitėse

nepažįsti manęs
mano Viešpatie

tačiau net ir tu žinai
mano akys sukūrė
šią karalystę

kurią sugriauti gali
tik tavo lūpos