Jis ir tavo
Suklusai,
žmogau iš bedugnės...
Tuk tuk,
tuk tuk.
Zylė atnešė blogą žinią.
Kartu nedainuosi
ir nešoksi
su tais,
kurie poterius už tave
kalbėjo.
Prakeiktas,
po žeme tūnosi.
Ir rankas motinos,
kuri vis tikėjo,
nebetiki,
mintimis vis bučiuosi.
Nebeklausi,
kodėl žodžiais,
mintimis,
nusidėjęs,
tik prieš žmogų,
ne Dievą,
sunaikintas buvai.
Žemės įsčiose.
...
Nebeklyk kančia.
Nebebelsk aukštyn.
Purve
ir tamsoj
gimęs ir augęs,
krauju
ir žodžiu
\"mylėtas\"
ir baustas,
šnibždėk tiesą.
...
Nebeklyk kančia.
Nebebelsk aukštyn.
Ir giliai po žeme
tu žinai ir jauti:
virš akmens,
virš žolės,
virš žmogaus
skaudančio...
Dangus.
Jis yra.
Jis ir tavo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-12-09 22:03:54
AČIŪ
Vartotojas (-a): lietus
Sukurta: 2010-11-09 14:13:34
Jis visko ir visų. Dėkui
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-11-08 21:06:11
puikiai išpildytas ir nuostabiai išbaigtas
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-11-08 16:05:15
Paskutinė strofa labai tvirtai išsakyta. Ir pats eilėraštis gana neblogai aprėdytas.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-08 14:01:29
Po pirmosios strofos šiek tiek slysta... Man tiesiog nebe taip gerai skaitosi, bet vien už tą pradžią pasiimu - ten viskas pralėkė sklandžiai ir vaizdžiai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-08 02:38:09
Garsiai čia labai :) Na, be abejonės, juk danguje aido nėra :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-11-08 02:02:29
Taip-Jis ir tavo...
Anonimas
Sukurta: 2010-11-08 01:54:51
per kančias į žvaigždes - ačiū