2
Tai išgedėsiu, tai išliūdėsiu, šaltinėlio vandenėliu išliūliuosiu,
Savo godeles, savo vargelius saulelei patikėsiu.
Senai motinėlei, savo sengalvėlei, kapeliuose drobele paklosiu,
Žodelius neišsakytus, rankeles neišbučiuotas.
Tai iščiulbėsiu, tai išulbėsiu paukšteliu marguoju.
3
Žvaigždelės seselės, priglauskit mano širdelę.
Be sparnelių plasnoja, be ašarėlių rauda.
Viena vienutėlė pavargo rypuoti.
Saulelė nešildo, tėvelis mėnulis kelelio nerodo.
Tai išraudojo jūras jūreles, upes upeles, šaltinėlį išverkė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-11-09 08:39:33
Nėra sunkiau, kai rauda be ašarų... Prieš saulelę, žvaigždeles seseles... tokioj grynoj erdvėj... čia graudena, čia paguodžia...
Gražiai jautriai atgaivina tautosaką. Tai nauja ir žaliojžolėj:)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2010-11-08 15:21:29
jautrumas, jaukumas.....
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-07 17:16:17
Tautiniai drabužiai ir Kernavė. Tai jau tikrai... Ot, naują nišą radote, sveikinu.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-07 12:38:54
Tautosakos takeliais išlietos godos...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-07 11:10:01
labai įdomiai skaitosi,ryškus liaudies balsas.