Pabūkime arti

Dar pastovėkim.
Pažiūrėkime,
Kaip dega žvakės...

Netolki nuo manęs!
Pabūk arti.

O atmeni?
Kol dar nebuvo
Šito kapo.

Mes drąskėmės
It juodvarniai pikti.

Jau peraugo žolė
Žodžius.
Ir matymą.

Pabūkime arti,
Nors žvakės
Skaudžiai degina...
Rudenė

2010-11-05 20:48:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-11-11 10:10:51

Skaitau jau kelintą kartą, labai patiko, tik, matyt, komentarą buvau pamiršusi palikti.
Taip puikiai perduota būsena...Būsime kada nors visi Anapus. Skaudžiai gražus pamąstymas.

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2010-11-06 10:33:51

Jau peraugo žolė
Žodžius.
Ir matymą. --- gera mintis. Vaizdinga.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-11-05 22:37:04

Jausmingas. Skamba tartum atsiprašymas, lyg atidavimas to, kas gyvam būnant neįvyko.

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-11-05 22:33:02

Labai patiko, gilus ir stiprus.

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2010-11-05 22:31:54

išjaustas, skausmingas eilius

Vartotojas (-a): Himmel

Sukurta: 2010-11-05 22:28:50

Jauku, labai jauku, norėjosi pastovėti su Jumis. :)