Santrauka:
Vien švelni lyrika pabosta, norisi ko nors ekspresyvesnio.
Išsibarstė, išnyko
Septyni iš trijų –
Ant beverčio skatiko
Liko lašas klijų.
Ir prilipo prie skruosto
Ties kairiąja akim –
Vokas pinigą glosto,
Kai blakstienom sieki.
Rankos ilsis kišenėj,
Jas ištraukti sunku.
Tėvas pardavė žemę
Net su savo vaiku.
Pats po kryžium atgulęs –
Nesvarbu, nesvarbu...
Klevas varvina sulą
Ir ties tavo kapu.
O varnai, lyg vaiduokliai
Vėl atskris patamsy...
Jau atidavėm duoklę
Mes visi, mes visi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-11-08 13:23:01
Tas nepasotinamas godumas
Patiko.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-06 14:46:24
,,septyni iš trijų" ...tai tur būt, kai toliau nėra kur :( ...labai ryškios eilės savo liūdna tikrove... įstringančios...gražiai surašytos
Anonimas
Sukurta: 2010-11-06 00:32:49
Skausmingai įtaigus. Gerai parinktos metaforos. Liūdesingai gera daina būtų.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-11-05 23:00:54
O varnai, lyg vaiduokliai,
dar akis iškapos -
jeigu duoklei neliko -
pačią sielą pagrobs...
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-11-05 20:53:42
Daug minčių tarp eilučių...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-11-05 19:29:49
Geras, labai.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-11-05 13:28:14
Tėvas pardavė žemę
Net su savo vaiku.
Liūdna. Per tas žemės dalybas, ko tik nenutinka...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-11-05 09:53:43
du paskutiniai posmai geri
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-11-05 08:23:45
v4sus kaip lapkritis :) ir liūdnas kaip lietūs kada namo nesinori, o nėr kur dėtis :)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-11-05 00:32:22
mes visi... vat taip...
priminei Bronių Mackevičių, mano mylimiausią :
Viskas liko kaip buvę,
Tik verkė
Vėjas supdamas svirtį įtūžusią.
Tėvas pardavė pirkią.
Ir vargą.
I varnėnus.
Ir beržo ūžesį.
vat taip...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-05 00:19:31
Sužavėjo naujas kalbėjimas.Priglaudžiu.