Dauguma žymių poetų buvo įklimpę į tą liūną...Tai gilus ir prasmingas kūrinys Linkiu likusią tuštumą užpildyti tik "spiritu" - tegu svaigina iki galo.

Kaip vynas - bučinys svaigina.
Meilė it spiritas degina širdį.
Priimkim gyvenimą visa ko pilną.
Ir svaikim nuo visko: be pykčio, be grimo.
:))

Taip, kiekvienas renkamės. Tik ar visada tai, ką norim? ;)

Tegul gyvenimas tave svaigina;)...
Patiko mintis ir jos pateikimas.

Nijolena, čia juk perkeltine prasme :) Juk jei rašyčiau, kad apsvaigęs nuo aguonų, tai dar nereiškia, jog vartoju opiumą :)

Prasigeriančios tautos gelbėjimu galėtų užsiimti nebent blaivus poetas, karu su minia nenuropojęs knaipės link.Pamąstykit dar kartą apie taurėje likusią vietą, gal rasis kas geresnio, negu spiritas, nes tuo keliu jau kaimenė nubiznojo.

Ir tu jau kitaip eiliuoti pradėjai? Gaunasi visai gerai.
Mes patys renkamės, kuo pripildyti kiekvieną savo dieną, taigi mintys teisingos, tačiau per dažnai svaigintis nereikėtų - pagirios kankins :)

Jei gryną spiritą - tai truputuką, kitaip gali per stipriai kaukštelėti...Čia viskas priklauso
nuo būsenos ir situacijos... O svarbiausia - gerai, kad galime rinktis!

Matot, sako pasirinkimas neprastas.Viskas gerai ,kai yra stabdžiai.Filosofinio pobūdžio apmąstytas, toks šekspyriškas-būti ar nebūti?- stiliumi.įdomios emocijos perskaičius kūrinį. Man patiko.

Eilėraštis išjaustas, mintys lengvai plaukiančios.
Jaučiasi potekstė.Sužavėjo amplitudė.
O ir pasirinkimas neprastas.

...linkėčiau, kad šalia esanti svaigintų daugiau už gryną spiritą...o be to gyvenimas pats svaigina, tik reikia apsidairyti ir išgirsti :) ...bet ką čia aš su pamokslais...Kaip lietus ir pats žino :)

Negražu, oi negražu
Netesėti pažadų...
(Autorius turėtų suprasti).

Priklauso kada ir su kuo geri. Dažnai tyras vanduo labiau už spiritą svaigina.