atmintis
kaip tave pasiekt ir nuraminti
ruduo užčiaupė lūpas lietumis
ir virpa ilgesio minutės vaiskios
jausmai dar neatšalę
-
vakarais
girdėjau balsą
-
balsas gervės
išskridusios galbūt ir per anksti
prisiliečiau prie tavo veido
mintim prisiliečiau...
ties sankryža
-
balta gėlė
Medis
2010-11-02 10:02:47
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-02 22:58:21
Figūra panaši į vazą gėlėms merkti. Baltoms gėlėms...
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2010-11-02 21:53:38
Dudiai....Ak:(((((
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-11-02 21:15:04
Man labai patiko.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-11-02 18:56:08
ruduo užčiaupė lūpas lietumis
Visas eilėraštis labai jausmingas ir gilus...
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-11-02 17:05:14
Labai gilūs jausmai ir svarbu, kad dar neatšalę :-) labai patiko
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-02 16:06:26
Matau tą lemties sankryžą, ne, aš ją užsimerkus jaučiu.Labai gilus.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-11-02 13:39:36
Labai reikšminga sankryža, pavadinta mums visiems gerai pažįstamu vardu. Žaviuosi Jūsų jausmų gilumu.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-11-02 12:48:54
ties sankryža
-
balta gėlė - dažnas sukrečiantis vaizdas... skaudžiai verianti atmintis, kai virpa ilgesio minutės vaiskios
jausmai dar neatšalę
Jautriai opu.