Miglė labai mėgsta šią nuošalią paplūdimio vietelę. Reta čia poilsiautojų, mažiau ir griovėjų, todėl visas pajūrio ruoželis lipdyte  prilipdytas įvairiausių statinių. Vakar su Simu jie surentė aukštą pilį. Šįryt ją surado sveikut sveikutėlę, tik tvoros kampas grybštelėtas bangos. Mergytė stveriasi darbo. Kol pasirodys naujasis draugas, viskas bus sutvarkyta. Simas prie jūros atvažiavo su močiute, kopose jie pasirodo vėliau.
Štai ir pagalbininkas. Šiandien jie kurs poilsio kompleksą, gražų, modernų, kur sau mielą vietelę susirastų kiekvienas.
- Čia bus moterų baseinas, o čia … užeigėlė, kur mamos su dukrelėmis
galėtų nuo piktų tėčių pasislėpti,- drėkindama smėlį, samprotauja Miglė.
- Vyrams nebus galima užeiti? – susirūpina Simas.
- Pastatysime atskirą.
- Aš neturiu tėvelio.
- O mamytę?
- Ir jos nebėra.
- Hm. Sugalvojau! Mano draugas Rytis turi du tėvelius ir dvi mamytes.
Paprašysiu, kad tau perleistų po vieną. Gerai?
Simas pasiūlymo nesupranta. Jis nenori aukštybėse gyvenančių savo tėvelių iškeisti į svetimus. Brūkštelėjęs koja per naujus smėlio rūmus, nepatenkintas sliūkina pas močiutę, įsitaisiusią po apšiurusiu karklo krūmu.
-     Na, vaike, ko toks surūgęs, ar bimbalas į nosį geluonį įbedė?
- Nenoriu naujų tėvelių. Aš turiu tave, močiutėle, - trindamas smėlėtais delniukais akeles,
sušniurkščia Simukas.