Klinikās, palāta, prētema,
Aplinkui žudanti tyla.
Pakirstas negaliōs staigiōs
Negaliu kalbė`ti net maldos.

Skaudu, kad dā liks tiek daug darbų
Nepadarytų ir minčių
Neišsakytų, net sudieu
Netarta. Ir maža tam vilčių.

Tartum baltas angelas tykiai
Inaina dāktarē jauna
Ir runkaj manoje šaltoj
Ratus dūžius širdies rākuoja.

Pā tām ana kaip tėvui, švilniai
Bejėgį glostā mānā runkų,
Ir jos gerumā šiuluma
Manōn sielān kelių runda.

A, Dieve, dā yra gerumā
Neparduotā ir nepirktā.
Šioj žēmēj kupinoj skausmų
Ir del jo čia vōrta dā pabūt‘

***

Kapt. Kapt. Ti lašelinēj kraujas
Laša. Tai Dānōrā kraujas.
Gērā, nežināmā Žmāgaus.
Pāčiā artimiausiā man Žmāgaus.

Tau nā šiundēj asu aš kraujā
Brolis ā, Žmāgau gerasai,
Tu gyveniman iš naujā
Mani savim asi prikėli`s.

Kapt. Kapt. Ti lašelinēj kraujas...
Ne, ne vien tik kraujas kapsi
Kartu su juo gerumas tavas
In mānā šaltų širdį liejas.

Ir nerimas sukyla sielāj-
Ar vōrtas aš tavos aukos?
Kaip priverst man savų širdį
Kitiem gerumų davanot?

Kapt. Kapt. Ti lašelinēj kraujas
Kapsi, sė`klalas gerumā
Ānas manoj širdyja sė`ja.
Priglauski jas, nenuorama sanoji!

Ir dā surask jėgų jo derlių
Del jumi žmonēs sunakint‘
Par žādelį gyvų, veržlų
Kaip švintų skolų sugrųžint.

***
Kapt. Kapt. Par klinikų alėjų
Liepų pageltusius lapus,
Rasa āšarām kapnoja
Až tuos, kur gerumas nepriė`jā

Kodel blogį - godumų, pyktį,
Abuojumų mes vis minim,
Ā až gerũmũ padēkōti...
Labai dažnai taip ir nutylim.

Ažmirštam daktarų saselių,
Slaugių tas naktis bemieges
Ir akys` gerumā šilumų,
Kai tu besveikstantis kelies.

Kapt. Kapt. Tegu laša ašaras,
Gerumā ašaras par žundus.
Ir del jų jākiōs sarmātās,
Tikrai aš, žmonēs, nejaučiu.