Čia taip ramu - skausmu alsuoja vėjas
Ir lūpos nejučia kartoja maldą
Visiems, kurie laiku, ar nelaiku išėjo,
Paklusę tam, kurs iš aukščiau mus valdo.
Visiems vienodai tyliai spragsi žvakės -
Ir mylimiems, ir tiems, kurie nuvylė.
Kurie išėjo žodžio nepasakę
Ir pasirinko amžinąją tylą.
Su vėju klaidžioju siaurais takeliais -
Paminklai, kryžiai ir gėlių kalnai.
Kiekvienas jų nuėjo savo kelią,
Suradę tai, kas skirta amžinai.
Tyli malda už tuos, kuriuos mylėjau -
Akis aptraukia lapkričio migla. -
Tyla sutiko, ji ir palydėjo
Skausmu ir liūdesiu prislėgusi tyla.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-10-31 19:02:49
Ačiū visiems, suradusiems man laiko
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2010-10-30 21:05:49
Geriau nepasakysi.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-29 23:00:32
Ši paprasta ir tyli malda tiesiog užbūrė.Skamba tyloje visi širdies pojūčiai, turtingai ir kartu taip paprastai skamba išsakyti žodžiai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-29 22:30:05
Sakyti, jog gražus būtų kvailą, nes tai jau ne į temą - tokie kūriniai šitaip negiriami. Patiko.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-10-29 21:04:19
Skausmas ir liūdesys šiame kūrinyje...Tyli malda...
Anonimas
Sukurta: 2010-10-29 20:35:51
Švelnu...Atminties gija apvainikuotos mintys.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-10-29 19:45:43
Skausmu ir liūdesiu prislėgusi tyla.
Tyla ir susikaupimu vienijamės...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2010-10-29 19:26:49
Ramus išėjusiųjų aplankymas mintimis, maldomis... Eilėraštį priglausiu. Ačiū.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-29 18:30:05
Širdies žodžiai, paskrebino paširdžius...labai taikliai, švelniai aprašėt kapų ,,tylą"