Jaunystės ilgesys buvo nutolęs,
Jausmai aptirpę, o mano paikystės
Lengvai man leidusios juokaut ir klysti,
Dabar, senais takais vėl paklajojus,
Prisiminimų lieptais bando grįžti.
Kaltės dalelę priskiriu jaunystei -
Menu, iš tavo žodžių aš kvatojau.
Sveriu vėl kaltę... Tiesą sužinojus,
Dabar net juoktis nebedrįsčiau -
Prisiminimai ir tave sekioja.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-29 21:04:26
Ir klysčiau dar kartą, vėl klysčiau, kad tik sugrįžčiau ;)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-29 17:59:15
Taip, grįžtam ir grįžtam į pačius nuostabiausius metus, į jaunystę. Stiprūs jausmai eina su mumis visą kelią ir amžiams lieka su mumis. Gražiai rašot.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-10-29 13:48:14
Ilgesingi prisiminimai...Gera būtų sugrįžti į jaunystės metus :) Bet, deja...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-10-29 13:47:37
o-taip. Jaunystės prsiminimų takais ir miela, ir skaudu grįžti, bet vis grįžtame.Gražus sugrįžimas.