Neviltis

Santrauka:
Išeina artimiausi.Prieš vėlines grįžta prisiminimais maldose.
Šį kartą-ir eilėse.
Mamai.
Atsiliepk. Jau ir vėjai negirdi.
Kapo žvakė prigeso rimty.
Išsisklaidė jausmai aplink širdį.
Pasiliko tiktai svetimi.

Dar sugrįžk. Nors lašelį gyvybės.
Skruostą mielą priglausk lietuje.
Skausmas renka lapus išbarstytus.
Tavo veido vis ieškau juose.
Gaiva

2010-10-29 02:06:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-10-29 16:19:24

Tyras, meilės kupinas šauksmas ir ieškojimas.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2010-10-29 10:59:22

Skauda...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2010-10-29 10:07:10

Jautri rauda. Skaudžiai atsimuša į neviltį. Įtaigiai, vaizdžiai, nes nuoširdžiai.

Vartotojas (-a): liusta

Sukurta: 2010-10-29 09:47:15

' Skausmas renka lapus išbarstytus...'-gražus išsireiškimas.
Dabar liko visagalis laikas, kuris sudėlios ir lapus ir jausmus...
Įtaigu.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-29 04:40:18

Vėlinės ir, kaip visuomet, tą dieną būtinai būna lietus... :( O čia lietus ir eilėraštyje.