Patamsintom spalvom
Įsigaudė ruduo...
-----
Su chrizantemų aitrumu
Ir atminčių kupra
Linguojame į kalnelius,
Kur už tvorų mūrinių,
Suspingsta jonvabaliais
Žvakės švęstos.
Lyg geisdamos sušilt
Ir pabendraut,
Virš jų plazdena vėlės.
Susigūžiam nuo paslapties
Ir susijungiam maldai.
Nurimę sukame namolio.
Į nežinią.
Kada ir kur
Taip susieisim vėlei?
-----
Patamsintom spalvom
Įsigaudė ruduo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-10-29 12:16:34
Su chrizantemų aitrumu
Ir atminčių kupra
Linguojame į kalnelius
Susigūžiam nuo paslapties
Ir susijungiam maldai.
Nurimę sukame namolio.
Tokiu žemišku požiūriu į Vėlines... kai nieko nebelieka, tik susitaikyti...
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-10-28 23:33:28
Apėmė tokia nuotaika...pakili,sakyčiau.Tikrai,"Kada ir kur
Taip susieisim vėlei?"
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-10-28 23:25:57
Nustebau, kad tekstas proziškas, apgauna tas smulkus išdalijimas eilutėmis. Visgi kūriniui norisi kiek elegancijos.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-28 23:03:55
Ramiai šviečiantis žvakių šviesa tamsoje.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-10-28 22:01:48
spalvom įsigausti >> pakankamai nelogiška metafora
gramozdiškai suskambęs "pabendraut" žavesio nesuteikia
gryninčiau. per daug proziška.