Tik lengvas klevo lapo skrydis
Paukščius išvykstančius palydi,
O rūko draiskalai apraizgo
Man širdį, klaidžioti paleistą.
Dar žalią žolę mindo batai,
Širdis dar jaučia, akys mato,
O klevo lapas toks raudonas
Dar šaukia širdį iš klajonių.
Sugrįžk! Sugrįžk, širdie manoji!
Pamiršk ko taip ilgai ieškojai!
Jei dar kažkas be rūko liko,
Sugrįžk, kol paukščiai neišskrido.
Širdis paklydusi, negrįžta,
Neradus kelio, meta viską
Ir apsigaubus ūko rūbu
Ji - ne, ne ji - kažkas dar tūno.
Tik lengvas klevo lapo skrydis
Paukščius išvykstančius palydi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-27 20:14:50
Šis man labai patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-27 19:38:03
gražu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-27 13:01:25
rudeniškas...širdingas
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2010-10-27 12:39:38
Patosiškas sonetas ,persunktas jausmu,kuris man toks pernelyg mistiškas