Troškimas

Srūva
        dienos
                 išdraskyta
                               tyla,
Kopia
        naktys per
                       dūžtantį
                                  dangų.  
Tu
   užmerki  
              akis,
                    pasislėpk
                                 tamsoje,
Paskandink
                kalnuose
                            savo
                                  kančią.
Užmarštis
              teužneš
                        skausmo
                                    veidą
Pelenais
           ir
            nuvytusiom
                            puokštėm.
Nesakyki,
             kad
                  viltį
                       paleidai.
Netylėk,
           jei
              manęs
                       vis
                           dar
                               trokšti.
Gaiva

2010-10-25 04:32:03

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2010-10-25 18:36:06

išdraskyta tyla, dūžtantis dangus... - skaudi riba, sunkus kopimas iš nevilties turbūt. Ir troškimas išeiti iš aklavietės taip natūraliai viltingas, dargi talpinantis daug gražių jausmų tokiu lyrišku kalbėjimu.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-25 17:59:17

O dabar šalia šitų žodžių turėtų būti JO eilės Jai ir laipteliais į viršų :) . Na, gražu. Simpatiška moteris, kur gi čia netrokš ;)

Vartotojas (-a): Meškienė

Sukurta: 2010-10-25 17:53:12

Pritariu atkaklioji ir Liusija komentarams...Gražus troškimas :)

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-10-25 15:31:16

Laiptelis po laiptelio, žodis po žodžio gražiai išrutuliojot mintį..... :) man patiko

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2010-10-25 10:40:11

Kaip laipteliais nusileidau iki pat pabaigos, gražu ir gilu...

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2010-10-25 10:32:12

Skausmingas žodžio kelias, gal dėl to dažniau nutylime.