Mes kaip paukščiai aukštai.
Ir lyg jūra laisvi.
Prasiskyrė kaip lūpos dangus.
Visos ašaros liko
Šventam tvenkiny.
Koks žvaigždėtai turtingas
Žmogus.
Nebereikia nei slėptis –
Per arti jau aušra.
Mūsų rankose – tiltų širdis.
Kol ji plaka ir jungia,
čia silpnų nebėra.
Amžinybėj išblėsta naktis.
Gaiva
2010-10-24 08:13:46
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-24 22:48:38
Puiku, priglaudžiu.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-24 22:13:20
Koks žvaigždėtai turtingas/Žmogus. šita vietelė gera. Kitur - atsiprašau, man per daug idealizmo bei suromantinimo.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-10-24 20:34:01
Koks žvaigždėtai turtingas
Žmogus.
labai graži mintis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-24 18:33:58
Norėjau rašyt: stiprus kūrinys. Žiūriu, pavadinimas Stiprybė. Reiškia, abiem prasmėm stiprus.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-10-24 12:42:51
Tikrai stiprus ir stiprinantis kūrinys...Paliko įspūdį...Imu.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-10-24 11:28:47
Sustiprino. To ir pakanka.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-24 09:19:11
Karu - KARTU (turėjo būti)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-24 09:18:38
Vaiskus, tikras, nuoširdus... man labai patiko Stiprybės eilėraštis... Karu su rytine mankšta, kad nesubliukštum, galima būtų kartoti šiuos žodžius... Ačiū