Stiprybė
Mes kaip paukščiai aukštai.
Ir lyg jūra laisvi.
Prasiskyrė kaip lūpos dangus.
Visos ašaros liko
Šventam tvenkiny.
Koks žvaigždėtai turtingas
Žmogus.
Nebereikia nei slėptis –
Per arti jau aušra.
Mūsų rankose – tiltų širdis.
Kol ji plaka ir jungia,
čia silpnų nebėra.
Amžinybėj išblėsta naktis.