Stiprybė

Mes kaip paukščiai aukštai.
             Ir lyg jūra laisvi.
Prasiskyrė kaip lūpos dangus.
Visos ašaros liko
             Šventam tvenkiny.
Koks žvaigždėtai turtingas
             Žmogus.
Nebereikia nei slėptis –
             Per arti jau aušra.
Mūsų rankose – tiltų širdis.
Kol ji plaka ir jungia,
             čia silpnų nebėra.
Amžinybėj išblėsta naktis.
Gaiva