Gintarais į širdį
Lapai krenta
Ir džiūsta nuo dūžių kaitros.
Pagairėje vėjų
Mąstom neramūs.
Sušąla lūpos nuo tylos tavos.
Nukrenta saulė
Už raudono stogo,
Pamiršus spindulius du mumyse...
Išnyra pilnatis,
Kuri net spengia
Ties ištuštėjusia nykia gatve.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-10-25 20:45:37
Nukrenta saulė
Už raudono stogo,
Pamiršus spindulius du mumyse...
Šitie spinduliukai yra svarbiausi... :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-10-25 17:04:42
Labai nuosekliai ir darniai, gražus toks liūdesys po vieną...
Nukrenta saulė
Už raudono stogo,
Pamiršus spindulius du mumyse... - tai ypatingai įspindo ir pasiliko:)
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-10-23 20:42:43
Ačiū už komentarus. Ačiū, kad skaitote :))
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-10-22 19:40:32
Vakaro nuotaika, paslaptinga... :)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-22 19:31:16
Pirmas posmas labiausiai patiko...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-10-22 19:20:49
Gintarais į širdį
gražiai suskambėjo
Anonimas
Sukurta: 2010-10-22 15:20:49
Gražūs tie spinduliai mumyse, tiesa ? Ryškus čia vakaras, patiko.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-22 15:14:44
Man asocijuojasi su vėlyvu rudeniu, slegiantis sielą ir priduodantis nykumą.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-10-22 13:26:04
...tapybiškai puikiai...ruduo...palietė širdį...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-10-22 11:45:35
Gražus rudens vakaro paveikslas