vienišumas

Santrauka:
gajausia infekcinė negalavimo forma, užkrečianti ne kūną, o mintis...
esu saldžiausias iš visų košmarų
kai tamsoje žegnojiesi
neįtikėjęs nei dievais nei dvasiomis

esu virpėjimas kai trūksta valios
ir baimės šūksnis
žodžiais neišrašomas

aš drebulys kai nebėra ką kviesti
lediniais pirštais
nugara nubėgu

aš netektis tamsos spalva suplėkus
alsuoją dusuliu
ūkai ir lietūs
_____________________________


pasižiūrėk giliai į savo šidį
lėtai skaičiuodamas
nuo 10 iki 1

ir jei dievai kvietimą tavo girdi
paliksiu kad jau
pažadėjau

ištiesk rankas ir alpulį nuvyki
esu saldžiausias
iš visų košmarų

net tie kas netiki dievais kas rytą
nuolankiai mano vardą
taria
anamcara

2010-10-21 15:00:20

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-21 23:55:19

Geras. Labai. Ir visai nebaisus tas košmaras ;)

Anonimas

Sukurta: 2010-10-21 21:50:54

Vilnija jausmas nuosekliai, pasilikdamas viltyje. paliksiu kad jau pažadėjau...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-10-21 21:38:09

ir tie kas netiki dievais kas rytą
nuolankiai mano vardą
taria
/ ir tai jau ne vienišumas /

Vartotojas (-a): jūros dukra

Sukurta: 2010-10-21 21:24:44

Širdį :). Labai geras!

Vartotojas (-a): mėtų arbata

Sukurta: 2010-10-21 20:54:30

Labai patiko!

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2010-10-21 20:04:09

saldžiausias...tai koks baisiausias ;)

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2010-10-21 18:59:33

Gerai perteiktas vienišumas

Vartotojas (-a): Panama

Sukurta: 2010-10-21 18:43:02

Čia vienišumas ne šiaip sau koks. Man jis atrodo prakilniai. Leiskite Jus pagirti:)

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2010-10-21 17:03:00

gerai!

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-10-21 16:37:19

Matau, kad ir tau vienišumo jausmas puikiai pažįstamas... geras eilėraštis.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2010-10-21 15:34:10

Stipriai užkabinta.Šaunuolė.

Anonimas

Sukurta: 2010-10-21 15:16:25

aš drebulys kai nebėra ką kviesti
lediniais pirštais
nugara nubėgu

aš netektis tamsos spalva suplėkus
alsuoją dusuliu
ūkai ir lietūs
------------------
Šitie du - puikiai perteikia vienatvės sulpėjimą.