Židiny jaukiai spragsi malkos-
Lokio kailis purus ir šiltas,
O pro langą pavydžiai žvalgos
Rudeninis lietus nuviltas.
Lengvą muziką šviesos supa,
Šokinėja lubom ir sienom.
Neviltis ant kailio suklupo,
Palydėjus beprasmę dieną.
Net auksiniam narve paukšteliui,
Uždarytam nyku, negera.
Daug smagiau ant liaunų šakelių
Šokinėti net lietui šnarant.
Tad, lietau, nevėpsok pro langą -
Tegu krištolas šukėm byra.
Dovanosiu tau kailį brangų,
Bent už vieną ašarą tyrą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-10-21 14:47:06
ech, juk taip viskas girdėta
gal šiek tiek labiau pasistegus būtų geriau
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-21 11:02:33
Ir mane pabaiga nuginklavo.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-21 10:53:23
pabaiga nuginklavo...:) ...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-21 08:44:45
Įdomus kūrinėlis, gražiai persiskaitė, patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-21 08:26:17
Už laisvę brangiau tik laisvė. Patiko kūrinio idėja. Gerai plaukia mintis.
Lietau, nevėpsoki pro langą...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-21 03:25:39
Ir lietus pasakė uogelei:
Mano ašaras vėjas išsklaidė,
Tad tegul auksiniam narvely
Giesmes beria linksma kanaraitė :)