Į tuštumą keliančią

dvejonių smeigtukais

suplėšytą lapą

sielos rašytą ranka

sėjantį nerimą

keliantį baimę

ieškodamas lobių

tokį menką save užklumpu.



Tokį apsuptą mirusio ryto

stojusio laiko

apkvaitus nutyla

ir kiek girdėt negaliu

bet pajusti bandau

nors paralyžium prabilo

suprantu -

tuštuma.