Tikiu į kompiuterį

Santrauka:
Už šokiruojančias teksto detales autorius neatsako, nes jos nebūtinai sutampa su autoriaus požiūriu į gyvenimą ir niekaip nesisieja su autoriaus realiai išpažįstamu tikėjimu.
Žmonės net nepastebi, kad kasdien jie minta kompiuteriais.  Meldžiasi jiems. Visas kūnas tirta nuo vibracijos, piršto galiukai persivalgo klaviatūros klavišų tauškėjimo, negana to  ir toliau grūdama išsigimusios pelės bekailė nugara, akys ištinsta nuo spoksojimo į ekraną – facebook\'ų, email\'ų, delfių, mokslinių ir valstybinių tinklalapių mišrainė – ,,Absoliutaus blogio\" zombiai šalia ir jiems nereikia atriedėti atidundėti. Jie vakarais sliūkina gatvėmis namo, kad ir toliau galėtų kimšti informaciją  iš kompiuterių. Miegoti apsikabinę kompiuterį kaip kūdikį.

Tadas irgi neseniai susilaukė tokio kūdikio – pagaliau buvo pakrikštytas ir tapo tikru pilnateisiu bendruomenės nariu.  Mama atbogino gimtadienio proga gražiai įpakuotą šventąją duoną:
- Būk laimingas, sūneli – (tėvams juk patinka vaikams dovanoti lašelines, nes tai vienintelis būdas dar kartą juos pamatyti, nusičiaudėjus paskutiniam mokyklos skambučiui).
- Ačiū, mam  – Tadas žino, kad tik Warcrafto jūroje jis dar GYVAS.

Bet MIRĘS pietaudamas su Austėja, pirmąja nevykusia meile, kuri kalba tik apie orą ir ,,Šok su manim\'\'  dalyvių suknelių iškirptes. Tiesa, virtualiai paryškintomis akimis atrodo fantastiškai. Jos nuotraukų pilna visur po pseudonimu gardiuoga – ji irgi gyva tik internete, kur jai žarstomos pagyros.

MIRĘS, kai darbdavys išrėžia, kad nors ir parengė projekto aprašą, jis projekte nedalyvaus. Gaus 100 lt prie skanaus kompiuterijos Macdonaldo maisto ir galės eit švęst. Nesvarbu su kuo, svarbu, kad yra kas išklauso mirusio aimanas ir pataria:
- Dar po šimtą.
- Gerai, statau. Beje, tu kartais ne gogelmogelis iš Kosmoso karų?
- Tas pats, liuciferi.lt.  Gražią planetikę tu turi, reiks sudubasinti.

MIRĘS  kitą rytą po išgertuvių. Šįkart tikrai reiktų atlikti atgailą – pirmadienį į darbą. Tadas skype tampa nematomas.

Tadas-savižudis. Vienas iš kritinės masės, kuri dar neperkrovė  Matricos. Savižudžiai dar viduramžiais buvo prakeikti – jiems dangus uždarytas, atviras tik pragaras.

Laimei, buvo išrastas Internetas, pats tikriausias rojus, kuris priima nepaisant turimo nuodėmių sąrašo. Nemokamai.

Tadas nusilenkia dievui Kompiuteriui – juk reikia žmogui kažkuo tikėti. Jis žino – nereikia net primadienio, kad gautų išrišimą.
GYVAS.

Aš tikiu į tave, mano dieve.
Raktažolė

2010-10-16 21:55:52

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-10-17 14:29:20

Kompiuteris - šalia manęs. Dievas - manyje. Kuriam skiriu daugiau laiko?..

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2010-10-17 09:55:08

Po tiesioginės kalbos, prieš autoriaus žodžius reikia kokio nors skyrybos ženklo, ne tik brūkšnio.

Man atrodo, kad tai nelabai Minčių etiudas, tad perkeliu tiesiog į Prozą.

Tekstas per daug kategoriškas ir smerkiantis. Nemėgstu tokių. Manau, daug kas nemėgsta. Kai kalbama tokiais kraštutinumais, jis tampa netgi atgrasus.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-10-17 09:37:20

tikiu kompiuteriu... meldžiuosi kompiuteriui... tikiu tavimi

Internetas viena iš vienatvės formų.

Anonimas

Sukurta: 2010-10-17 09:06:03

Internetas geras dalykas, pagalbininkas žmogui, čia šalia. Dievas kitur :)

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2010-10-17 00:19:29

Užtaiso yra, bet kol kas tai tik moralizavimas aktualia tema. Momentai kūrinyje tikrai kabinantys ir, oponuodamas kolegai galiu teigti, kad ne viskas čia beviltiška.

Vartotojas (-a): Beprotybė

Sukurta: 2010-10-16 23:40:54

Teisingai. Rašykim su plunksnom ant lapų ir riškim balandžiams prie kojų,kad perskaitytume vieni kitų mintis.

Anonimas

Sukurta: 2010-10-16 22:04:37

Liux tekstukas.