Vizija
Akis užsidengsiu
Voratinklių gijomis
Ir ašarų surymu
Pildysiu tuštumą.
Į aukštį pakilus
Apglėbsiu žvaigždynus
Ir dangų kutensiu
Debesų plunksnomis.
Surinkusi smiltis,
Paleisiu pavėjui.
Galbūt to nebuvo,
Kažin, ar tai bus...
Bet laikas delne tik
Trumpam pasilieka,
Kol taip netikėtai
Išeit teks į niekur.
Liepa
2010-10-16 17:42:17
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-18 08:48:29
Taip jau yra, kad eilės dažniausiai atspindi vidinę būseną...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-17 10:05:38
gražūs išsireiškimai...tik liūdna gaida vis Liepos eilėse...galgi tai tik rudens atgarsis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-16 23:22:31
Laikas delne net trumpam nepasilieka, jis byra tarp pirštų tarsi smėlis, bėga kaip vanduo upėje, tik vieniems lėčiau, kitiems greičiau, kaip kam skirta.Gražiai skaitėsi, patiko.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-10-16 20:54:56
kas žino į niekur ar ne
Anonimas
Sukurta: 2010-10-16 18:19:40
Pakilimas ir susvokimas, kad viskas laikina. Ir dangų kutensiu / Debesų plunksnomis.
Vaizdingai graži vizija. Patiko.
( ar ne geriau būtų " ir ašarų sŪrUmu"?)