Dabar man nieko nebereikia, nes viską kas bloga pamiršau, o visko, ko reikėjo - jau turiu.
Kiekvieną akimirką aš įsimyliu Tavo šypseną, gėriuosi Tavo akimis ir laukiu Tavųjų rankų apkabinant manąsias.
Ir mano širdis pradeda plakti stipriau dėl Tavęs, kai matau žvelgiant į mane.
Atradau Tave netikėtai, bet kaip ir kartojau Tau daugelį kartų, tarsi pažinodama Tave seniai.
Ir štai dabar aš tikrai žinau ko aš noriu ir link ko einu, visi mano keliai susiveda į Tave, su kiekvienu žingsniu priartėju vis arčiau Tavęs.
Kiekviena akimirka, tai dalelė džiaugsmo, kurį man dovanoji.
Tu geriausia dovana, kurią galėjo man gyvenimas padovanoti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-10-17 20:20:36
Gražiai, nuoširdžiai apie meilę..... tiesiog žodžiai iš širdies.... patiko:)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-16 21:00:58
Įsimylėjusios širdies kalba. Kas nemyli - nesupras. Nuoširdu.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-10-16 13:55:47
banalybių banalybės surašytos
tokius rašinėjimus dienoraščiui patartina palikti
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-10-16 13:35:23
Tavo nuotraukos daug švelnesnės,dešimt kartų gražesnės,tikresnės už šiuos žodžius.