kada pakyli aukščiau
asmeniško skausmo
kada nusileidi
kur dygsta pavasaris
auga senatvė
              su ja ir žolė
kada meilės vardas
nuo paryčių blaškos
jauti troškulį?
dideliais gurkšniais
gerki mane ligi dugno

stabteli laikas įsukęs
į dienojantį mirksnį
ir vėl pareini
pas mane pareini
paklojęs ramybę
po senstančia liepa
mano vardą tari
                  poezija
                        poezija
romantikos dukra
                  poezija
                        poezija
gegužio lūpom šnibždi