Santrauka:
Nepaprastai švelniai ir gražiai moteriai savo keturiasdešimtmety, išėjusiai iš gyvenimo
Aš nebeieškau tavo žvilgsnio
Ir tavo lūpos nebemielos,
Aš nebelaukiu tavo žingsnių,
Vien tik ramybės savo sielai
Tetrokštu ir be jokio skausmo
Aš praeinu pro tavo žvilgsnį,
Šalta širdim, be jokio jausmo...
Aš nebelaukiu tavo žingsnių.
----------------------------
Sustok, širdie, užmerksiu aš akis,
Kad nematyčiau to abejingumo,
Ir tavo žvilgsnio nematyčiau,
Kuris taip prislegia mane,
Skausmu nutvilko sielą, kūną
Ir nuo kurio taip pavargau,
Kad nebeliko manyje nei įsiūčio,
Nei nuolankumo.
------------------------------
Tik nebūties ranka šalta
Pajėgs nutildyt mano skausmą.
Ir nebeslėgs ta tuštuma,
Paklaikusių naktų vienatvė,
Išblėsusi jausmų gama
Nekrūpčios nuo vienatvės gausmo
Širdis jau nebešauks balsu
Ir ašara sustings ant skruosto.
Gili rimtis ir tuštuma,-
Tokia abejingumo kaina.-
Man taip ramu ir nebaisu,
Priplaukus paskutinį uostą.
Vaikai, suklupę prie tavęs
Ledinę ašarą nušluosto.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-10-17 14:52:06
Žodinis paminklas. Perkeliu į Jausmus.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-10-14 20:34:02
jauciu,tai atsisveikinimas, su kuo gi ?
Vartotojas (-a): nektariukė
Sukurta: 2010-10-14 20:25:08
Puikus kūrinys...