Pasiklydęs žaliuojančioj pievoj
pasiilgęs saulutės mamos
pro siaurutį kevalo plyšį
dairės kūdikis margo rudens
aš jį paėmiau švelniai į saują
ir šypsojomės vienas kitam
mes abu pasiilgome saulės
nes ruduo atkeliavo ilgam
lapai gelto ant tylinčių medžių
išsiskirti buvo sunku
saulė juokės pro verkiančius debesis
ir pasislėpė rūko gelmėj
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-12 22:49:56
Gražiai nupiešta rudens nuotaika. Man tik užkliuvo paskutinė eilutė, neskamba.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-12 20:18:11
Pasiklydęs žaliuojančioj pievoj
pasiilgęs saulutės mamos
neminiskis šypsosi dienai ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-12 17:45:18
Paskutinė strofutė iškrenta ritmiškai, padirbėkite su ja.
Lengvutis, plazdena. Perkeliu į Lyriką.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-10-12 17:09:04
Gražus, žavingas peizažas.... :)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-12 14:58:55
Vaizdinga lyrika. Paskutinį posmą reikėtų dar patobulinti.
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2010-10-12 14:21:59
lyriškai ir švelniai... toks gėrio pilnas