Tarp debesų dienas supinsiu dėl tavęs.
Dar šokio svaiguly įausiu vieną - kitą naktį.
Žiedais vilionių puošiu savo svajones,
Kad laimei iš širdies išslinkt netektų.
Per seną šulinį lietus šviesa varvės.
Tėkmė upe pamirštą ilgesį išneš.
Tu mano dangišką pynimą rankomis apglėbk,
Nes kiekvienoj dienoj - nakty vis būsiu aš.
Gaiva
2010-10-12 08:14:37
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-12 22:26:42
gražiai nusipynė, patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-12 12:55:41
o kodėl žiedais vilionių, o ne žiedais jazminų ar kokių pinavijų, ar, blogiausiu atveju, rožių? konkretumo reikia, ne abstrakcijų. dabar eilinis skaitytojas negali iki galo pagaut nei nuotaikos, nei juosmo, nei erdvės, nieko, nes nežino, kokia spalva žydi ir kaip kepia vilionės.
labai gyva eilutė "per seną šulinį lietaus šviesa varvės". jei visas eilėraštis būtų tokio gaivumo...
žodis "pinimas" įvardija veiksmą, tad vargu, ar jį galima apglėbt.
tvarkingas.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-12 12:25:54
Gražiai nupynėte. Tarp debesų dienas supinsiu dėl tavęs...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-12 12:18:37
och ta ilgesinga meilė, kai ji šalia nėra kada aprašyti ją :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-10-12 10:57:53
Gražiai ir gaiviai supinta...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-10-12 09:43:58
Per seną šulinį lietus šviesa varvės
Šauniai pasakyta.