Įsėlino laiko vagis
Į kiemą, į senąją klėtį.
Viską laužė, naikino jis,
Kas ne taip ir ne vietoj padėta.

Įsliūkino laiko vagis
Į svajonių žydintį sodą.
Nudraskė, išbarstė metus
Ir nubrido per pievą miglotą.

Įsibriovė laiko vagis
Į metus, į jausmus, į gyvenimą...
Suviliojo gražuolis vagis
Ir jaunystę išsivedė mano.