Spalis
Jau spalis.
Spalvų sopulys jau toli.
Juoduoja arimai
Per dangų.
Aklas tavo drugys
Per lietingas dienas
Lig manęs atplasnoja
Ir plaka sparnais
Šlapią ilgesį.
Jau spalis.
Talpu virš būties,
Virš nakties,
Virš žvaigždynų,
Nesamų, tolimų,
Tik tyloj kaži kas
Šėmą rūką kedena...
Mirštant saulei
Ištryškus žvaigždė
Neramiai kibirkščiuoja
Spalio vakarui
Gęstant.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-10-11 13:14:02
Puikus spalio apibūdinimas - su pradingstančiomis spalvomis, gyvasties nykimu ir begaliniu talpumu, kuris sunkiai suvokiamas paprastam mirtingajam.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-10-11 09:57:07
Jau spalis... Dar spalvingas, bet melancholiškas, kaip ir eilėraštis...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-10-11 09:23:04
Įdomūs vaizdiniai, atkuriantys spalio nuotaiką. Tiesa, yra vietų, kurias dar labiau poetizuočiau: kol kas suskambo proziškai. Visuma - neblogai susiskaitęs kūrinys.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-11 09:09:50
Puikios metaforos. Pabaiga kibirkščiuojanti. Labai patiko. Ačiū, į mėgstam.