Namai

Santrauka:
Išgyvenau netrumpą laikotarpį, kai šis sapnas buvo nuolatinis. Ir žiauriai malonus.
Aš sapnuoju savo namus:
Žalio lauko nedidelę salą,
Kur boluoja pavargusios akys langų
Ir tik kelios pasenusios eglės siūbuoja.

Aš sapnuoju savo namus:
Pilko smėlio išdžiūvusias lysves,
Savo pėdas mažas vaikystės didžiuliam kieme
Ir sūpynių šešėlį šaly didelių ąžuolų.

Aš sapnuoju savo namus:
Ramų balsą išėjusio tėvo,
Jo dešimtmečiais mintus takus
Per viduržiemio sniegą ir vasaros žolę...

Aš sapnuoju savo namus:
Tylų rytą jaunystės šiltam patale,
Indų skambesį rankose mano mamos šimtadarbės,
Durų grigždesį, vis dar nekviečiantį keltis.

Aš sapnuoju savo namus
Ir jaučiuos, tarsi vėl tenai būčiau,
Kur kitų jau gyvenimą stebi langai
Ir kitų vaikyste dvelkia vasaros naktys...
jūros dukra

2010-10-08 18:22:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-10-09 07:48:13

Įsigyvenimas į gražiausius praeities paveikslus. Praeities... Sujaudino. Nuoširdus ir apraudotas.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-08 22:01:43

Man prie tokių eilių tiktų švelni fortepijono muzika. Ilgesingai.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-10-08 19:21:54

Gražus namų sapnavimas, jautriai paliečiantis ilgesio stygas

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2010-10-08 18:58:01

Kažin ar gerai penkis kartus tas pats pasikartojimas? Norėtųsi vienodesnio skiemenų skaičiaus eilutėse. Pati mintis gera.