Naktis.
Vis lyja lietus,
šviečia lempa.
Ir debesys plaukia,
o toly dunda traukinys.
Vis kvėpuoja, alsuoja
man į širdį, į veidą
mano įsčių dalis.
Manęs čia nebus,
o debesys plauks.
Ir lempa galbūt tebešvies.
Ir traukinys dundės, nelauks.
O įsčių mergaitė bus moteris
ir stebės tuos pačius, gal kitus
dangaus pūkuočius plaukiančius
ir tyliai klausysis lietaus.
O aš, kur būsiu aš ?
Nežinau.
Gal tam debesy.
Gal toj lempoj.
Gal---