Iliuzija

Santrauka:
Kai paklūstam troškimams..
sugalvojai mane
kaip vidurnakčio lietų
ir brendu naktimi
išsiblaškius it sapnas
baltos rankos
per gatvę nubyra monetom
jas susirenka balos
čigonės atkaklios

išsipildžiau ryte
it dangus pažadėtas
begalinėj tėkmėj
tavo upių ir tiltų
išsipildžiau iškart
nes labai pasiilgau
susigerti į lūpas
kad nieko neliktų
anamcara

2010-10-08 08:17:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2010-10-13 12:00:55

šiltas,su errrrotikos prieskoniu;
jei tai būtų sakoma man-patikėčiau be išlygų...
:)

Anonimas

Sukurta: 2010-10-11 17:16:30

nuostabu.

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-10-08 19:37:49

Švelniai, bet kartu ir skaudžiai, su tikrais jausmais..... Patiko

Vartotojas (-a): jūros dukra

Sukurta: 2010-10-08 18:35:06

sklandžiai ir prasmingai

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2010-10-08 16:43:33

Gal mano kalendorius meluoja, bet šiomis dienomis lyg ir buvo Tavo vardo diena.Proga pasveikinti visada praverčia. O eilėraštis "justiniškas" - jautrus, su savitomis metaforomis.Dėkui.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-08 13:12:12

Žaviuosi. Tavo meilės eilės nelėkštos, toji lyrika ne verkianti žodžiais, o išjausta ir labai savitai pateikta.

Anonimas

Sukurta: 2010-10-08 08:40:24

Šiek tiek, mano subjektyvia nuomone, stringa pabaiga.
O visas eil. -vientisas, išvystytas ir labai paveikus. Sužavėjo (labai net) isas iki tos vietos
"susigerti į lūpas
kad nieko neliktų"
Gal - ( čia aš taip iluzijai parašyčiau)-
nes beprotiškai noriu tikėti,
kad lūpose tavo
nieks manęs nesuras...
:) :) :)