Mažytis žingsnis, dar žingsnelis link tavęs -
O lapuos laša skausmo rudeninio syvai.
Melodija dangaus spalvotame skliaute
Su gervėm juostą brėžia ilgesingą.
Ir virpteli klyksme, kaip menuetas skrydžio,
Toks lengvas palydėjimas akių.
O kojos brenda sunkiai per ražienas -
Prigludę siluetai debesų.
Sušoksim valsą, dar sušoksim,-
Ražienos nedraskis kulnų ...
Kaip paukščiai, širdies šauksmo neišgynę,
Dar skrisime prigludę, be sparnų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-10-08 17:42:13
Būtinai sušoksit, Laumele, tik nereikia ražienų :-) labai jau jos duria :-)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-07 22:36:20
Ant ražienų galima pasistiebti, bet pačiuožti valso žingsneliu sunkoka ;) Geras pavadinimas, kaip ir pats eilius.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-07 17:07:03
Pagruok, Laumel, muon valcū... Tavīs labā prašāu,
Kāp šėton valcū gruojė - šėrdelie muon lėnksmēu.
Vuo jegot dā kankāna raitītumiem abė -
Sklėstū džoaugsmū fuontānā vėsuo žaliuo žuolie! ;) ♥
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-10-07 11:57:20
Liūdnas, bet nuostabus valsas...Tikrai dar skrisite, nors ir be sparnų ir valsas kels jus į padangę...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-07 10:02:03
Man patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-07 09:20:52
Jau, deja, kai kur visos visos ražienos suartos :(((
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-10-07 09:07:33
Lengvas ir mielas.