Prie papilkėjusios trobos langų
Svyruoklio šakos
Skaito vėjo laiškus,
Padriki žodžiai krinta
Gelsvu auksu ant takų.
Nebegirdėt nė vieno giesmininko,
Nutrūko stygos virpančios žiogų.
Suplyšo vasaros suknelė,
Skutais pabiro ant klevų.
Obelų šakos nenulaiko
Raudonų sodo obuolių.
O vėjau vėjau
Tu sudėki dainą
Iš šnaresio lietaus lašų
Jaučiu - ir vėl ruduo ateina
Su šnabždesiu boluojančių beržų.
Kaip greit prabėgo vasara,
Laukais sunokusių rugių
Sušokusi tik vieną šokį,
Lotynų Amerikos ritmu...
kaktusiukas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-10-10 13:35:17
padrikas darbelis - dažnai keičiasi kūrinio ritmas, kai kur primena aprašinėjimą.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-06 23:58:33
O man tai labiau pradžia, ten, kur vėjo laiškus skaito ;)
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-10-06 23:05:50
Man labai patiko paskutinis posmas apie vasarą ir šokį... :)