Jums paseksiu pasakaitę
Apie nuostabią giraitę,
Tokią žalią ir mažutę
Rojus čia galėtų būti.
Toj giraitėje nuo seno
Avinų banda gyveno.
Draugiški labai, laimingi
Ir atrodė, kad protingi.
Ir išrinko jie sau vadą
Dievišku vardu - Kubladą,
Kiek praplikęs, bet gražus -
Jau su tokiu nepražus,
Bet gan greitai pastebėjo -
Vadas jų gudraut pradėjo.
Sau lankas pačias vešliausias,
Šaltinėlį, kurs tyriausias.
Su kitais nesidalina,
Vilną savo tik augina.
Prieš saulutę šildo šonus -
Jaučiasi didžiausias ponas.
Ir nualino jis bandą,-
Avinai dantis galanda
Ir avytės gailiai stena:
-Neužtenka ėriams peno...
Gretimos šalies stirnelė,
Prašuoliuodama pro šalį,
Kalbą avinų išgirdo
Ir labai, labai įširdo:
- \'\'Jau seniai girdėjau gandą
Apie kvailą avių bandą,
Vaikštot alkani, nusmurgę,
Jums iš bado pilvai gurgia.
Čiupkit savo poną kilnų
Ir nukirpkite jam vilną,
Veskite atgal į bandą
Tegu šiurkščią žolę kanda.\"
Išdidžiai pakračius galvą
Šuoliu perskrido per kalvą.
Vilnas šiaušia avinai:
-\'\'Tiesą sako gal jinai?\"

Bet jie vėl tik pamekenę,
Avinų visa kaimenė
Taikiai sugulė giraitėj...
Taip ir baigės pasakaitė.