Vakaras tyliai krykščia
Už mėlyno mano lango,
Garuoja diena vakarykštė
Mėnulio dugne susirangius.
Kiauras dangaus artumas
Vakarą apkabina,
Liaujasi skalyt šunys
Į debesų vandenynus.
Čeža spalvotos mintys,
Kojas skalauja toliai,
Skubu žvaigždes užgesinti,
Rudenį pranešu žolei.
Medžio šešėlis kranksi,
Tamsūs vaiduokliai moja,
Prakalbint savęs neįstengsiu,
Tyla virš rudens garuoja.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-10-06 07:40:33
Gražu, miela. Tik tiek:)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-05 23:33:41
Su tokiu paslėptu šypsniu įsivaizduoju kalbant/skaitant.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-05 22:53:59
Gražu, ypač tyla virš rudens garuoja, taikliai.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-05 22:39:54
Labai graži tyla.Priglaudžiu, tokios tikrai dar negirdėjau– kalbančios tylos.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-05 22:25:48
Čeža spalvotos mintys,
Kojas skalauja toliai,
Skubu žvaigždes užgesinti,
Rudenį pranešu žolei.
-----------------------------
Šis - įstrigo stipriai.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-10-05 20:36:56
klausykimės Tylos - Ji mus prakalbins
Anonimas
Sukurta: 2010-10-05 20:35:14
Vaizdinga. Kosmosiška ;]
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-10-05 19:39:56
tobula darna ir netikėtos įžvalgos :) grakšti išraiška :)
žavinga
lenkiu galvą