Santrauka:
Tu vedei mane už rankos,
Kur juodos avys baltos lankos...
Tu vedei mane už rankos,
Kur "juodos avys baltos lankos".
Tu mane išmokei tarti raidę pirmą
Ir pamilti žmogų ir takelį pilką.
Tu mane išmokei mylėt Lietuvą brangią
Ir niekad nebijoti gyvenimo negandų.
Tad kur beeičiau gyvenimo keliu
Aš visad savo pirmąją mokytoją menu.
Menu dar senąją mokyklą,
Kur pirmas suolas ir juoda lenta;
Čia pirmą žodį aš išmokau parašyti
Savo neįgudusia vaikiškai drebančia ranka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-10-19 16:07:55
poezijos mažoka,nors žodžių-daug...
:(
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-10-06 11:07:25
aciu uz komentarus , visiem gi neitiksi
:)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-05 22:07:44
sa-va-ne-į-gu-du-sia-vai-kiš-kai-dre-ban-čia (griozdas). jei taip parašytų mokinukas liaupsinčiau, tačiau iš teksto galima suprasti, kad kalba jau suaugęs žmogus, todėl peikiu už banalumą. bent jau man labai banalu.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-10-05 21:09:25
taip ,tai linkejimai ir sveikinimai visiems mokytojams
Anonimas
Sukurta: 2010-10-05 19:26:36
Skaitant stringu. Atgrasiai žiūriu į proginius eilėraščius (ir visgi ne veltui).
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-05 17:42:00
Paprasta ir nuoširdu, primena širdingą ekspromtą.