Laikas namo
Laikas namo.
Kur išskrendantys
garniai
Pranašauja lietų.
Kur saulė
Dar žvelgdama
Iš po kalvoto debesimis
dangaus,
Slystančiu spinduliu
Glosto siūruojančių
eglių viršūnes.
Laikas namo.
Kur tyliai, ramiai
tyvuliuoja
pelkėjančio tvenkinio
vanduo.
Kur vėsus, bet dar
šiltas
rūku nugulęs rytas.
Namo.
Kur vienišas žvejas
pakrantėj mojuoja
meškerykočiu,
jau nesitikėdamas
laimikio.
Bet dar alsuojantis
palengva išvilnijančios,
prašurmuliavusios
vasaros
tvilksinčiu dvelksmu.
Laikas.
Palydint giedrą
iškelt rusvai gelsvas
Nostalgijos vėliavas.
Laikas namo.
Į ankstyvą rudenį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-10-13 17:12:54
gerai, kad pabaigoje pataisei tą skubėjimą namų link, jau buvau išsigandusi... :)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-04 07:48:20
Ir man laikas... Privertė pagalvoti... Laikas:)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-03 21:00:01
laikas...nuo rudens iki rudens: namai, kur šiluma, kur laukia...:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-03 18:45:14
Liūdnas tas kelias namo, iš tiesų nostalgiškai skamba. Gražu.
Vartotojas (-a): titanas
Sukurta: 2010-10-03 17:51:05
Būdamas gamtos mylėtoju norėčiau paklausti, ar gandrą nuo garnio skiriate?
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-10-03 17:47:22
Tinka dainai, gal net baladei.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-10-03 17:40:27
O ten lyrinio "Aš" namai? Ale sugalvok tu man: apsigyventi ankstyvajame rudenyje... Man tai atrodo, kad dar visai rugpjūtis, kaip nekilnojamas turtas, neperankštas...
O šiaip, Grėjau, gražiai sudėjai minteles: visos išjaustos, iškvėpuotos, išžiūrėtos ir išmatytos.