Santrauka:
čia jau senos (bet nesenstančios prasmėmis!) eilės, užrašytos paskubėtai eilėraštis kiek šerpetotas, bet išnešiotas (iš tų kuriuos taisyti ranka nekyla, netgi brūkšnelių...). svarbiausia tikrumas... - kai laikas gilyn į rudenį, vis dažniau noris ne žodžių, o lapų pūgos ir gilaus jos čežėjimo į sielą... Ir dar - visus su Mokytojo diena!, juk visi mes ne tik iš vaikystės, bet ir iš mokyklos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-10-04 07:52:10
Taip. Nors kartais ateina tie metai, kai jau nebelauki:)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-03 23:57:06
tikrieji ateina...
Anonimas
Sukurta: 2010-10-03 21:29:03
O kam laukti? Žodis - ne žvirblis, paleidai - nepagausi, broliuk. :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-03 16:44:49
gražiai atskleidėt išleistų žodžių, kaip vaikų sugrįžimo...,,ką pasėsi - tą ir pjausi"...tur būt
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-10-03 16:39:04
Gera žodžius lyg draugus palydėti, baisu, kai jie priešu sugrįžta. Lengvas, nuoširdus palydėjimas, nuoširdus laukimas. Malonu skaityti kūrinį, kur daug erdvės, dar daugiau prasmės.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-10-03 16:29:48
Erdvu. Autorius tarsi paleidžia mintį, o jau sugauti ją pats turi:)
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-10-03 16:23:43
Amžinos tiesos. Laukiu.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-10-03 16:22:40
O taip: "supraskime kalbančią tylą..." Labai stipriai internetiškai spaudžiu dešinę st_a_s-ai... Moki, oi kaip moki prieiliuoti dūšion.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-10-03 16:20:07
Erdvu ne tik žodžiuose, bet ir tarp jų...