Santrauka:
Taip paprastai apie rudenį, nes tik taip temoku jį nupiešti :)
Ramu. Rugsėjis. Voras pina,
Ažūro mezginius dalina...
Kai saulė skverbiasi pro rūką -
Jurginai saulėn galvas suka.
Visom spalvom dar spalis rėdos,
Dar grožiui skleistis yra vietos...
O kai lietus žemelę merkia,
Krauju šermukšnių kekės verkia.
Kai bėga lapkritis palauke,
Net medžiai styro susitraukę,
Žiemos vartus šiaurys rakina -
Rudens gražumą pradangina.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-02 16:49:51
Ir man tokie neįmantrūs prie dūšios. O tai kitur galvą paskausta begalvojant kas, ku ir apie ką. Sako, jog anie labai gilūs ir prasmingi, bet ar beprasmis yra šis eilius? Tai natūralu, be prieskonių, kurie iškreipia tikrą produkto skonį.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-10-02 14:59:40
Man gražu... Aš paskutinį posmą net savaip suimprovizavau:
Kai lapkritis nubėgs palauke,
Styros net medžiai susitraukę,
Žiemos vartus šiaurys rakins -
Rudens gražumą pradangins.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-02 14:22:36
Gyvas, šviesus ruduo su puikiais vaizdiniais ir palyginimais.Pasidarė šviesu ir šilta.Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-02 12:50:13
Trūksta sutemptumo.
Perkeliu į Jausmus.
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2010-10-02 12:26:55
Mano skonio. Mėgstu lengvai ir aiškiai išdėstytą mintį.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-02 11:03:14
Toks ramiai klasikinis. Trafaretiškas, bet gyvas :)