Tarp mūsų plyti praraja,
per kurią nėra tilto...
...nebėra prasmės,
nebėra vilties...
Norėčiau būt arčiau tavęs,
todėl aš tapsiu vėju,
kuris vis šaltėja.
...ir kedensiu plaukus švelniai...
Pajausti trokštu
tavo rankų šilumą,
lūpas, švelnų dėmesį ir...
Bent pamatyti šypseną,
kuri sustingusią širdį
po truputį tirpdo.
...tik tapti vėju,
ir nebereikia mums tilto...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nektariukė
Sukurta: 2010-10-17 20:35:36
Patiko, ypač"...tik tapti vėju,
ir nebereikia mums tilto...;)
Vartotojas (-a): nektariukė
Sukurta: 2010-10-02 22:48:52
Mintys saujelėje, saugokite, kad nenupūstų vėjas:).
Nuoširdus, gražus kūrinukas:).
Anonimas
Sukurta: 2010-09-30 14:32:23
Ai, kaip nėra stuburo, kai nėra ašies, junglumo, novacijos. Skaitykite, daug skaitykite.
Ir dainai reikia gero teksto.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-09-30 10:26:00
Gerą gūsį įnešė daina į dieną.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-30 08:52:15
Gražiai ir nuoširdžiai, patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-29 23:49:32
Pabaiga viską įrėmina. Parašyta, lyg padrikos mintys. Bet tai tame ir visa vinis. Man patiko.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-29 23:47:58
...ir aš noriu vėju :)