Miško samanų kamanės
Šile žiedus lankė, ganės,
bet jau nykt darbštuolės ima,
vis rečiau girdėt dūzgimą.
Bitės žmogui neša medų.
Pikio, žvakėms vaško žada.
net nuodai nuo ligų gina,
o duonelė - vitaminai.
Šiltas pienas, medus liepų
slogai dingt nuo vaikų liepia.
Jei ratuotoji įgėlė -
sumokėk už skanumėlį.
Dar pastogėj kabo širšės.
Puola kamuolys įniršęs
Bėk, atseit, kiek neša kojos,
mums čia viskas. Ko sukiojies?
Storaodis toks artojas
širšę ėmė ir priplojo,
sumurmėjęs tikrą tiesą:
- Būkit draugiškos - neliesiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-10-01 18:28:57
:) :)
Anonimas
Sukurta: 2010-09-29 18:33:19
Prilėkiau, va, kaip ta širšė:
- Nius tarpuakin ka kirsiu! -
Įsbėgėjau ir... ka dėjau -
gumbas unt kaktos žydėjo.
Nepataikė Pelėdaitė,
kairiarankė ji... mergaitė,
plojo kartą ir dar kitą,
bet... tik dūzgesį parito.
O aš bimbiu ir toliau:
- Nepamuši, nebijau,
po akim ir taip „fanarai“
raini... Man skraidyt yr gera! ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-09-29 18:25:03
Gera pažintis vaikams su medaus nešiotojomis :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-29 17:52:50
Pamokantis. Bet tik ne žaliesiems ;) . Man patiko.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-09-29 14:21:42
...išties tai stebuklas tie padarėliai, medų nešantys...mums džiaugsmą ir sveikatą teikiantys...labai patiko kūrinys...tausokime gamtą...kamanės ir bitutės labai jautrios taršai...