Minčių saujelė iš tylos 1
Kai išbalintas
Laikas priglaudžia,
Šaltą ranką
Prie tavo kaktos.
Drungnas vėjas
Tikrovės,
Vis juokias.
Upėn siela
Įbridus šėlios...
O minčių neberinks
Jau juk niekas.
Ir neglostys
Protingos galvos.
Pailso, kaip kortos
Dalintos.
Pagal paskirtį-
Dailiai miegos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-10-02 13:21:30
Toks įtikinantis, patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-29 11:28:18
Drungnas vėjas
Tikrovės,
Vis juokias. - šitai išimčiau.
Nesiekčiau eilučių pabaigų asonansų.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-28 23:52:11
Ir mane užkabino. taip, kad, Laumele, mudu abudu esam nektariukės užkabinti :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-28 23:20:54
patiko toks kažkoks :)...gal kabinantis ,,Upėn siela
Įbridus šėlios... "
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-09-28 23:10:53
Antrasis posmas labiau užkabino. Visumoj pakankamai tikras.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-28 22:52:44
Gylus, verčiantis susimąstyti apie gyvenimo prasmę.