Suspaudžiau rašalą,
Net kraujas mėlynas ištryško,
Bijodamas paleisti jį
Kartu su savo eilėmis..
Žydrai žydrai žaliom,
Maniau, jog Bibliją
Atmintinai išmokęs miškas,
Manas eiles norėtų
Paversti nimfomis jaunom..
Tada dar nežinojau,
Jog viskas gimė
Sieloj kenčiančio žmogaus..
Kasdien numiršta
Saulės rankų nuglostyti,
Kad vėlėmis linkėtų
Sapno neramaus..