Gelsvas lapas. Suglebęs truputį.
Prieš akis bėga raidės, rašytos kadais sąsiuviny –
Išvarvėjusios akys transliuoja nematomą būtį
Ir pakvimpa vaikystė naiviu ir brangiu Tavimi.
Aš norėčiau pavirsti mergaite iš gretimos  klasės:
Gal išplaučiau likimo apspjaudytas kiemo balas
Ir nedegtų lyg priekaištas vakaro lašančios žvakės
Ir meiliai tarsi paukščiai balkone  burkuotume mes.
Bet deja. Sąsiuvinis. Tavo saugotas kaip talismanas, -
Besijuokdamas, pamenu, kartais skaitydavai jį.
Aš vartau jo lapus ir atrodo tada, mielas mano –
Tu grįžti pas mane ir alsavimu skruostus lieti.