Ruduo

Nurimo mano sodas,
Tylesnis tapo už rugsėjo tylą,
Tik saulės ilgesiu alsuoja lapai.

Sustojo mano laikas,
Kaip surūdijus laikrodžio rodyklė
Nežinomam taške pavargusi sustoja.

Pabudo mano mintys,
Būties vakarės mielos palydovės,
Kurios nekviečiamos susėda ant palangės...

Išskrido mano paukščiai
Nepasakytų giliaminčių žodžių
Plačiam pasaulyje vien dėl manęs ieškoti...
jūros dukra

2010-09-27 21:04:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-09-28 23:32:01

gražiai mintys susėdusios ant palangės žiūrisi :)

Vartotojas (-a): jūros dukra

Sukurta: 2010-09-28 11:36:33

Labai ačiū už "kažką tokio", man tai daug..

Vartotojas (-a): Madeleine

Sukurta: 2010-09-27 23:30:37

įdomiai dėstomos mintys. galima atrasti klišėmis tapusių įvaizdžių ir jų derinių (išskridę paukščiai, sustojęs laikas, surūdijusi rodyklė...), tačiau šiame kūrinyje jie visai neblogai dera ir skaityti malonu. Paieškokite naujų įvaizdžių sau perteikti, nes kažką tokio turite.

Anonimas

Sukurta: 2010-09-27 21:32:18

Nostalgija padvelkė ruduo šiame kūrinyje. Trečias trieilis man patiko, savo įtiagiai nupieštu vaizdu ant palangės.

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2010-09-27 21:19:25

manau, jie rado tuos žodžius, nes jie sudėti į šį eilėraštį. Sėkmės